KĄ KEIČIA DĖKINGUMAS?

Ar pastebi, kaip lengva protui užstrigti tame, ko trūksta? Ko dar nepadarei, nepasiekei, negavai. Net kai gyvenime yra daug gero, vidinis fokusas dažnai lieka įtampoje, lyg kažko nuolat būtų per mažai.

Ilgainiui šis vidinis trūkumo jausmas ima veikti ne tik emocijas, bet ir kūną. Atsiranda nepasitenkinimas, uždarumas, sunkumas krūtinėje, vidinis nerimas ar atitolimas nuo savęs. Vis bėgame, bandome pasiekti, o pasiekus – vėl kažko trūksta.

Dėkingumas – tai ne pozityvus mąstymas ir ne bandymas „apsimesti“, kad viskas gerai. Tai sąmoningas grįžimas į tai, kas jau yra. Į tai, kas palaiko, maitina ir kuria saugumo jausmą kūne.

PRAKTIKUOJANT DĖKINGUMĄ:

• nervų sistema palaipsniui nurimsta,

• emocinis fonas tampa švelnesnis,

• širdies erdvė atsiveria,

• kūnas ima jaustis pilnesnis ir saugesnis.

Kaip galime sau padėti?

Fokuso perjungimas.
Nuo to, ko trūksta – į tai, kas jau Tavyje ir aplink Tave.

Širdies atvėrimas.
Kai leidžiame sau jausti dėkingumą, atsiranda daugiau šilumos, pasitikėjimo ir ryšio su gyvenimu.

Kartais dėkingumas ateina lengviau, kai leidžiame sau būti lydimos – be spaudimo, be reikalavimų.

Būtent tam ir skirta ši Dėkingumo meditacija.

Tai švelni, giliai atpalaiduojanti praktika, kuri padeda paleisti įtampą, trūkumą ir grįžti į ramybės, šviesos bei vidinio pilnumo būseną.

PASTABA. Meditaciją gali klausyti tiek kartų, kiek norisi. Jeigu norėsis pabūti ilgiau – sustabdyk įrašą ir leisk sau pasilikti šiame jausme tiek, kiek reikia.